Visi esame vienaip ar kitaip vertinami kitų žmonių: kažkam esame gražūs, protingi, kažkam – kvaili, per stori / per ploni / nemadingi. Galime sulaukti pasmerkimo už netinkamą postą facebook’e arba gauti daug like’ų ir pasijusti vertingi. Nuolat esame vertinami ir patys vertiname. Surūšiuojame žmones į dėžutes ir viskas aišku.
Ypatingai lengva rūšiuoti tuos, kurių nepažįstame, kurie egzistuoja už mūsų pasaulio ribų: tas „bomžas“, anie „pašalpiniai“. Vaikai ir jaunuoliai, kuriuos sutinkame Vilnius social club veiklose, irgi visaip vadinami ir rūšiuojami: „gatviniai“, „nemotyvuoti“, „probleminiai“.
Kaip užaugti su priklijuota etikete „probleminis“, „nemotyvuotas“? Ko reikia vaikams ir jaunuoliams iš suaugusiųjų? Atsakymų ieškome VSC_Naujienlaiškyje_#2_NE RŪŠIUOTI, O IŠGIRSTI.